Estera – tylos, drąsos ir išminties istorija

Biblijoje yra daug stiprių moterų istorijų, tačiau Esteros knyga išsiskiria ypatingu tylos ir drąsos deriniu.

Estera nebuvo pranašė. Ji nevadovavo kariuomenei ir nedarė stebuklų. Ji buvo jauna moteris svetimoje šalyje, atsidūrusi valdžios centre. Tačiau būtent jos tylus apsisprendimas vieną dieną tapo lemtingas ištisai tautai.

Įdomu tai, kad Esteros knygoje nė karto tiesiogiai nepaminimas Dievo vardas. Ir vis dėlto visa istorija alsuoja Jo artumu. Tai pasakojimas apie Dievo veikimą per aplinkybes, per laiką ir per žmogaus drąsą.

Gyvenimas svetimoje šalyje

Esteros istorija vyksta Persijos imperijoje, valdant karaliui Ahasverui. Tai buvo laikotarpis po Babilono tremties, kai dalis žydų tautos vis dar gyveno toli nuo savo žemės.

Estera buvo žydų mergina, užauginta savo pusbrolio Mordechajo. Ji buvo našlaitė. Jos istorija prasideda ne nuo galios ar privilegijų, bet nuo pažeidžiamumo.

Kai karalius nusprendė ieškoti naujos karalienės, daug jaunų moterų buvo atgabentos į rūmus. Tarp jų – ir Estera.

Mėnesius ji buvo ruošiama gyvenimui rūmuose: kvapniaisiais aliejais, grožio procedūromis, karališkais drabužiais. Galiausiai ji pelnė karaliaus palankumą ir tapo karaliene.

Tačiau ji slėpė savo kilmę. Ji tylėjo apie tai, kad yra žydė.

Grėsmė tautai

Vieną dieną įvykiai pasisuko dramatiškai.

Karaliaus patarėjas Hamanas, įsižeidęs dėl Mordechajo atsisakymo jam nusilenkti, sumanė sunaikinti visus žydus imperijoje. Karalius, nesuprasdamas visų pasekmių, pasirašė įsaką.

Staiga Estera atsidūrė situacijoje, kurioje jos asmeninis saugumas ir tautos likimas susikerta.

Pagal Persijos įstatymą niekas negalėjo ateiti pas karalių be kvietimo – net karalienė. Už tai grėsė mirtis, jei karalius neištiesdavo auksinio skeptro.

Tada Mordechajas perdavė Esterai žinią, kuri tapo viena žinomiausių Biblijos eilučių:

„Kas žino, galbūt tokiam laikui tu tapai karaliene?“

Tai buvo momentas, kai Estera turėjo apsispręsti – likti saugi ar rizikuoti viskuo.

Pasninkas ir drąsa

Estera neskubėjo veikti impulsyviai.

Ji paprašė savo tautos pasninkauti tris dienas. Ji pati taip pat pasninkavo. Tai buvo tylus, bet galingas tikėjimo veiksmas.

Tik po to ji įžengė pas karalių.

Šis žingsnis buvo daugiau nei politinis sprendimas. Tai buvo rizika, kuri galėjo kainuoti gyvybę.

Ji pasakė žodžius, kurie iki šiol skamba labai stipriai:

„Jei žūsiu – tegu žūstu.“

Išmintis, ne tik grožis

Dažnai Estera prisimenama kaip graži karalienė. Tačiau jos istorijoje grožis nėra svarbiausia savybė.

Svarbiausia yra jos išmintis.

Ji neskuba iškart atskleisti savo prašymo. Ji surengia puotą. Tada dar vieną. Ji laukia tinkamo momento.

Jos žodžiai pagarbūs, bet tvirti. Ji atskleidžia savo tapatybę ir prašo išgelbėti savo tautą.

Galiausiai planas prieš žydus žlunga. Hamanas nubaudžiamas, o žydų tautai leidžiama gintis. Šis išgelbėjimas iki šiol prisimenamas Purimo šventėje.

Dievas, kuris veikia tyliai

Vienas įdomiausių Esteros knygos bruožų – Dievo vardo nebuvimas.

Nėra didelių stebuklų ar pranašiškų kalbų. Tačiau Dievo veikimas juntamas per daugybę mažų įvykių:

• karaliaus nemigą

• atsitiktinai perskaitytus metraščius

• laiku atskleistą sąmokslą.

Tai primena, kad Dievas ne visada veikia triukšmingai. Kartais Jo veikimas matomas tik pažvelgus atgal.

Ką Estera gali pasakyti šiandien?

Esteros istorija labai aktuali ir šiandien.

Kartais gyvenimas pastato mus į vietą, kurios nesirinkome. Kartais turime galimybę pasakyti tiesą, kai tylėti būtų lengviau.

Kartais mūsų vieta – šeimoje, darbe ar bendruomenėje – tampa atsakomybe.

Esteros klausimas išlieka aktualus:

Galbūt ir mes esame savo vietoje „tokiam laikui“?

Jos istorija primena, kad drąsa nebūtinai yra triukšminga. Kartais ji atrodo kaip vienas mažas žingsnis į priekį.

Pabaigai

Estera buvo našlaitė, tapusi karaliene. O iš karalienės – tautos gelbėtoja.

Jos istorijoje susijungia švelnumas ir tvirtumas, grožis ir išmintis, baimė ir pasitikėjimas.

Ji primena, kad net kai Dievas neminimas vardu, Jis gali veikti labai konkrečiai.

Ir kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo vieno drąsaus apsisprendimo.

Estera išlieka tylos herojė – bet jos drąsa skamba per amžius.