Kas Biblijoje yra „Jeruzalės dukros“?

agnevasiliauskaite7
Mar 6
3 min read

Pavadinimas „Jeruzalės dukros“ daugeliui gali skambėti poetiškai ir paslaptingai. Jis dažnai pasirodo Giesmių giesmėknygoje ir yra vienas iš gražiausių biblinės literatūros įvaizdžių. Tačiau tai nėra tik graži metafora. Šis pavadinimas turi gilią biblinę, teologinę ir net mistinę prasmę.

Norint suprasti šį įvaizdį, verta pažvelgti į jo reikšmę tiek Biblijos tekstuose, tiek vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje.

Ką reiškia „Jeruzalės dukros“?

Hebrajiškame tekste vartojama frazė „bənôt Yerušalajim“, kuri pažodžiui reiškia Jeruzalės dukros. Senovės hebrajų kalboje žodis „dukra“ dažnai turėdavo platesnę, kolektyvinę reikšmę.

Kai Biblijoje kalbama apie „miesto dukras“, dažniausiai turimos omenyje to miesto moterys arba visa bendruomenė. Todėl „Jeruzalės dukros“ gali reikšti Jeruzalės gyventojas – Dievo tautos moteris.

Biblijoje pats miestas dažnai vaizduojamas kaip moteris. Jeruzalė tampa simboliu tautos, kurią Dievas myli, globoja ir kviečia į ištikimą santykį.

„Jeruzalės dukros“ Giesmių giesmėje

Giesmių giesmė knygoje „Jeruzalės dukros“ minimos ne kartą. Jos tarsi stovi šalia pagrindinės meilės istorijos ir stebi dialogą tarp Mylimosios ir Jaunikio.

Vienoje iš vietų skaitome:

„Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros: nežadinkite meilės, kol ji pati panorės.“(Giesmių giesmė 2,7)

Literatūriniu požiūriu jos veikia tarsi choro balsas – klausančios, stebinčios, kartais klausinėjančios. Jos yra liudininkės meilės istorijai, kuri vyksta tarp Mylimosios ir Jaunikio.

Tačiau krikščioniškoje tradicijoje šis vaizdas įgauna dar gilesnę prasmę.

Kristus, Bažnyčia ir tikinčiųjų bendruomenė

Jau ankstyvieji krikščionys Giesmių giesmę skaitė ne tik kaip poeziją apie meilę. Jie matė joje alegoriją apie santykį tarp Dievo ir žmogaus.

Krikščioniškoje tradicijoje dažnai aiškinama taip:

Jaunikis simbolizuoja Kristų
Mylimoji simbolizuoja Bažnyčią arba žmogaus sielą
Jeruzalės dukros simbolizuoja tikinčiųjų bendruomenę

Tai yra žmonės, kurie stebi šią meilės paslaptį, mokosi jos ir patys yra kviečiami į ją įžengti.

Kaip tai aiškino Bažnyčios tėvai

Ankstyvieji krikščionių teologai – Bažnyčios tėvai – daug rašė apie Giesmių giesmę ir „Jeruzalės dukras“.

III amžiuje gyvenęs teologas Origenas aiškino, kad Jeruzalės dukros simbolizuoja sielas, kurios dar tik pradeda savo dvasinę kelionę.

Jos mato meilę tarp Kristaus ir sielos, tačiau dar tik mokosi ją pažinti.

IV amžiaus teologas Grigalius Nysietis pabrėžė, kad dvasinis gyvenimas yra nuolatinė kelionė Dievo link. Jeruzalės dukros yra tos sielos, kurios dar yra pakeliui ir auga meilėje.

Vėliau, XII amžiuje, Bernardas Klervietis kalbėjo apie Jeruzalės dukras kaip Bažnyčios narius, kurie stebi šią meilės paslaptį, bet patys taip pat yra kviečiami joje dalyvauti.

Jos nėra tik stebėtojos – jos yra būsimos dalyvės.

Jeruzalės dukros Naujojo Testamento šviesoje

Įdomu tai, kad šis pavadinimas pasirodo ir Luko evangelija knygoje. Kai Jėzus eina į Golgotą, jis kreipiasi į Jeruzalės moteris:

„Jeruzalės dukros, neverkite manęs…“(Lk 23,28)

Šiame kontekste jos tampa kančios liudytojomis – žmonėmis, kurie mato išganymo istoriją vykstančią jų akyse.

Ką šis pavadinimas gali reikšti šiandien?

Krikščioniškoje tradicijoje Jeruzalė dažnai simbolizuoja Bažnyčią ir net Dangiškąją Jeruzalę, apie kurią kalbama Apreiškimo knyga.

Todėl „Jeruzalės dukros“ gali reikšti:

moteris, priklausančias Dievo tautai
tikinčiąsias, kurios auga santykyje su Kristumi
bendruomenę, keliaujančią tikėjimo keliu
sielas, pašauktas į šventumą.

Tai nėra vien individualus tikėjimas. Tai bendras kelias.

Kodėl šis vardas toks prasmingas

Pavadinimas „Jeruzalės dukros“ savyje talpina kelias gražias ir gilias idėjas.

Jis kalba apie tapatybę – apie priklausymą Dievo tautai.Jis kalba apie santykį – apie meilę tarp Kristaus ir žmogaus.Jis kalba apie bendruomenę – apie moteris, kurios eina tikėjimo keliu kartu.Ir jis kalba apie kelionę – apie gyvenimą, kuris juda link Dangiškosios Jeruzalės.