Straipsnį skiriu tikintiems krikščionims, kuriems svarbu jų dvasinė gerovė ir tikėjimo praktikavimo „švarumas“ ir kurie domisi psichologija. Neretai susiduriu su religingų žmonių kategoriška nuomone, jog psichologija dažnai bando pakeisti Dievą arba gali nuvesti žmogų į klystkelius. Kitaip tariant, psichologija yra pavojinga tikinčiam žmogui, nes Dievo turi užtekti. Tokia radikali nuomonė nėra visiškai pagrįsta. Pabandykime paanalizuoti žmogų ir tai, kas jį sudaro. Žmogus ski

Moteris nuo pat pradžių buvo sukurta ori, vertinga ir nepakartojama. Krikščioniškas požiūris primena, kad kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, todėl jo vertė nepriklauso nei nuo išvaizdos, nei nuo pasiekimų, nei nuo aplinkinių nuomonės. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ši tiesa dažnai iškreipiama. Visuomenė nuolat siunčia prieštaringas žinutes apie moterį. Vienur moteriškumas pristatomas kaip silpnumas, kitur moteris seksualizuojama ir paverčiama vartojimo obj

Pavadinimas Jeruzalės dukros daugeliui gali skambėti paslaptingai ar net keistai. Kai pirmą kartą jį išgirstame, galbūt net iki galo nesuprantame, ką jis reiškia. Ir vis dėlto šis vardas mane labai stipriai palietė dar tada, kai tik pirmą kartą perskaičiau jį Šventajame Rašte. Negalėjau jo pamiršti. Prisipažinsiu – labai ilgai galvojau, ar toks pavadinimas apskritai tinka puslapiui. Ar moterys jį supras? Ar jis nebus per daug sudėtingas, per daug „religinis“? Tačiau kuo daugi

Kogero daugumą moterų nuolat kankina tas pats klausimas – ką rengtis? Tie patys klausimai kyla ir tikinčioms moterims: ar tai padoru, ar ne per daug iššaukiančia, ar krikščionei apskritai dera rūpintis savo išvaizda, gal tai puikybė? O gal priešingai – apsileidimas irgi nėra tai, į ką mus kviečia Dievas? Šiandien gyvename pasaulyje, kuris moteriai siunčia labai prieštaringas žinutes. Vienur moteris spaudžiama atrodyti seksualiai ir nuolat demonstruoti savo kūną, kitur grožis